dream

Neberašau lietuviškai: mintys plaukia neprakalbintos ir neįgarsintos

Ilgokai jau nerašiau lietuviškai neskaičiuojant emailų ar komentarų po straipsniais.. Net nežinau kodėl, juk gimtąja kalba turėtų būt paprasčiau, lengviau ar tiesiog patogiau.

Bet o jeigu gyvenimas vyksta ne lietuviškai, o jeigu mintys plaukia neįgarsintos ir praplaukia nepakalbintos,  ir neprakalbintos! Pagavau save su tokiom mintim jau ne kartą, kai suvokus konceptą ar šiaip ko tai numykus ‘Aaaa’ jis paklaustų ‘What? ‘ ir aš niekaip negalėčiau žodžiais paaiškinti kas tas Aaaa.. Net ir su žodynu! O kaip tada?

O kaip jeigu rašant gimtąja kalba imsi ir pritrūksi žodžių, melodiją pamesi, ar gramatikoj pasimesi…? Nes bent jau aš tai gimtąja kalba labai jau vingiuotai mislyju, sudėtingai, su simboliais ir perkeltinėm reikšmėm, intensyviai hiperbolizuotai, žodžiu neįskaitomai. Klampumo tai kaip žemaitijos pelkės. Todėl beklampodama lietuviškai stengiuos tas savo pelkes kažkaip suvaldyt ir bent jau medinius takus tarp savo minčių nutiest. Bet čia jau darbas, o dar ir atsakomybė. Juk tai manoji kalba! Tokia pilna, sodri, tokia magiška!
O jei aš ją imu ir savo klampynėse paskandinu.. Ir nesmagu, ir gėda.

O vat santykis su kitomis kalbomis – paprastesnis. Gal man jos taip nerūpi, o gal tiesiog dar neapgalvotas tas santykis? Užsienio kalba man svarbiausia susibendrauti, būti suprastai ir suprasti kitus. Todėl jei tam užtenka paprastų sakinių, tai juos ir naudoju. Dingsta arba bent jau sumenksta žaidimas žodžiais, dviprasmybės, nutylėjimai.. o kartu ir klampumas. Mintis lieka galbūt neišplėtota, bet išreikšta.

Juk pats konceptas gimęs mūsų galvoje, tame neapibrėžtame omenyje, yra nuogas ir savaime suprantamas. Ir tik norėdami jį kitiems atverti pradedame pinti ant jo žodžius ir spalvinti. Bet čia jau nuo mūsų priklauso kaip mes tą gimusią idėją nupasakosim, ar norėsis paslėpt kažką, o gal paryškint arba gal įtikint ar tiesiog paklaidint..? Kažkodėl užsienio kalba vis stengiuosi kuo aiškiau nupasakoti, kad tiesiogiai suprastų, kad netyčia man pačiai nežinomos reikšmės neįpinčiau, o vat lietuviškai rašant kaip tik ir noriu tiesiai nieko nepasakyt. Galbūt bijau parodyt idėją nuogą, atidengt mintis, o gal tiesiog tikiuos, kad skaitytojui įdomiau per pelkes brist? Kad ir kaip būtų, bet ech, … sunku man lietuviškai rašyt, todėl dažnai lietuviški įrašai čia būna tiesiog iš anglų versti, kas tikrai reikalauja pastangų ir laiko užima. Todėl vis dažniau pagalvoju ar išriedėjus į kelionę berašysiu aš lietuviškai. Ar norėsis kažką nupasakot kitaip ir anglų kalbos tam neužteks?


Ką manai?