Apie mus

JUSTINA & UMUT

umutRomantiškas džentelmentas, lyg iš praeities! Siekia, kad jo išrinktoji būtų laiminga, todėl visad pasiryžęs išbandyt kažką naujo, kaip nakvynę palapinėj pakely ar lietuvišką virtuvę.

Tikrasis cine-file’as [filmų mėgėjas] – paklausk ko jis dar nematė ar ko nenorėtų pamatyt. Taip pat mėgsta ir skaityti. Viskas dėl istorijų – jis jas kolekcionuoja, įsidėmi; ateity kurs savo istoriją.

Naujai gimęs dviračių taisytojas – mėgėjas. Dar toli iki Monthy Python superherojo, bet kas dieną vienu žingsniu arčiau. Lėtai, bet užtikrintai – jo moto. Gerai padirbęjęs prie dviračio mėgsta paragaut kaskart vis kitokius šveižiai keptus Justinos avižinius sausainius.

Užsidegęs treniruojasi Kendo ir praktikuoja Zazen, kad pasiektų savo vidinę ramybę, kuri kartais pasislepia. Retkarčiais bėgioja ir apsilanko sporto klube, kuriame karšta pirtis turbūt mėgstamiausia dalis visuomet šaltoj ir šlapioj Vokietijoj. Svajoja apie saulėtus ir šiltus orus.

Kalba turkiškai, angliškai, vokiškai.

justina_ico_200Amžina geografė ir tyrinėtoja! Visad ir visur ka-ko nors ieško: aplink ar toli, kelyje ar pakeliui, savyje ar kituose ar tiesiog aukščiau dangaus! Ir dar jai labai patinka išmokti kažką naujo, tiesiog.

Mėgsta kalbas, etimologiją. Ne poliglotė, bet geba suprasti žmones ‘iš pusės žodžio’ (nors vis dar ne visad sekasi suprasti Umut).

Kulinarija ir sveikas gyvenimo būdas dar viena aistra atsiradusi neseniai, kaip nauja kūrybos forma ir erdvė eksperimentams, ir todėl tie paprasti avižiniai sausainiai niekad nebūna tokio pačio skonio. Vakarienės taip pat, nes vietiniai produktai ruošiami su turkiškais, indiškais ar itališkais prieskoniais, lietuviški patiekai atrandami iš naujo ir kai viskas pernelyg apsalsta ateina laikas japoniškui paprastumui.

Siekti harmonijos virtuvėje ir gyvenime ją įkvepia Ajurveda. Praktikuodama jogą ir meditaciją ji mokosi suvaldyti savo išsidraikiusias mintis ir mėgautis buvimu čia ir dabar.

Kalba lietuviškai, angliškai, vokiškai, prancūziškai, na ir dar truputį rusiškai ir ispaniškai.

Jie abu tie „nepataisomi keliautojai“ turintys tą keistą „nuotykių troškimo“ geną: norintys atrasti, pamatyti ir pažinti kad jiems dar nežinoma.

Kartą prieš kokius penketą metų jiedu vieną kartą susitiko, susigyveno ir begyvendami apie nematytus pasaulio kraštus svajodami, kartais plačiau pakeliaudami, kartais tik aplink, o kartais tik keliautojus iš įvairiausių pasaulio kampelių priglausdami, abu ėmė vis dažniau justi kaip nuobodulys pradeda kabintis į čiuprą ir kaip tas kasdienis vaizdas pro langą įsigrįsta.

View from the window

Taip to savo kampo ir savo gyvenimo prasmių kasdienės paieškos po truputį išaugo į didelę mintį apie didelę kelionę. Tokios didelės kelionės idėja buvo garsiai įvardinta Umut vis beklausant Justinos ir jos skundų apie tai, kaip ir vėl nieko per savaitgalį nenuveikta (tai reikštų jokio laukinio nuotykio). Ir vieną dieną Umut ėmė ir balsu ištarė:

„Let’s do a bike trip, let’s go to see the Himalayas!“
[maždaug:] Hey, gal darom dviračių žygį, važiuojam pažiūrėt į Himalajus!

Ji pažiūrėjo į jį, kad suprastų kaip rimtai jis kalba apie tokį žygį dviračiais, ir dar iki Himalajų(!). Ir pamatė jo spindinčias ir žėrinčias akis tvirtai tvirtai įsmeigtas. Tada sekė pauzė, minčių sudėliojimui. Ir ji sutiko!

Na, tai važiuojam pažiūrėt pasaulio ir pamatyt gyvenimo! Važiuojam per gyvenimą!

Bike the Life team